- mažumė
- mažumė̃ sf. (3b) 1. sing. vaikystė, kūdikystė: Ji pasakodavo man apie savo mažumės dienas LzP. Kaip išdraskyti gražaus žolyno lapeliai stovi akyse seniai pralėkusios mažumės paveikslai J.Bil. Iš mažumė̃s da daug ką atsimenu Ob. Mažumė̃j daug kvailysčių padarai Ds. Iš mažumė̃s jis toks nesukalbamas Grž. Iš mažumė̃s jy buvo gražesnė, dabar kažin ko suprastėjo Slm. Aš alaus iš mažumė̃s negeriu Mrc. Anas iš pat mažumė̃s nelabai sveikas Sdk. Mokyk vaiką iš mažumė̃s! Upt. Tarnavo prie svetimų nuo pat mažumės Žem. Atsimenu viską nuog mažumė̃s Vs. Nuo pat mažumė̃lės pradėjau dirbti Ėr. Iš mažumėlės be motinėlės, jauna papratau vargelį vargti (d.) Rod. 2. col. maži vaikai, mažuomenė: Mažumė̃s in juos prisirenka daug Ds. Galėtumi už to našlio eiti, tik kad tos mažumė̃s taip daug Brs. Geisčia …, idant ir mažumė, ir didumė … stotųs tokiais, koksai ir aš esmi BtApD26,29. 3. ppr. pl. mažas daiktas, smulkmena: Apačion sudėsiu mãžumes, o viršun didžiuosius šmotus Ktk.
Dictionary of the Lithuanian Language.